Istorija Apie Demonišką Nematomumą, Terorizuojantį Vilmanų šeimą

Video: Istorija Apie Demonišką Nematomumą, Terorizuojantį Vilmanų šeimą

Video: Istorija Apie Demonišką Nematomumą, Terorizuojantį Vilmanų šeimą
Video: CRAZY SPANKING TEACHER!! Baldi's Basics in Education & Learning! (FGTEEV Math Game) 2024, Kovas
Istorija Apie Demonišką Nematomumą, Terorizuojantį Vilmanų šeimą
Istorija Apie Demonišką Nematomumą, Terorizuojantį Vilmanų šeimą
Anonim
Istorija apie demonišką nematomumą, terorizuojantį Vilmanų šeimą - kunigą, demoną, poltergeistą
Istorija apie demonišką nematomumą, terorizuojantį Vilmanų šeimą - kunigą, demoną, poltergeistą

Šią istoriją savo knygoje išsamiai aprašė anomalių reiškinių tyrinėtojas Hansas Holzeris, austras-amerikietis parapsichologas ir rašytojas, ypač jis tyrė garsųjį „Amityvilio siaubo“atvejį.

Visa tai įvyko XX amžiaus pradžioje Lemonto kaimo bendruomenėje, Ilinojaus valstijoje. Tai buvo labai taiki ir draugiška bendruomenė, kurioje visi vienas kitą pažinojo ir nebuvo jokių rimtų nusikaltimų.

Lemonto bendruomenė XX amžiaus pradžioje

Image
Image

Vieną 1901 m. Rudens dieną Vilmanų šeima, kaip įprasta, sėdėjo prie didelio stalo ir vakarieniavo, kai staiga iš niekur ore pasirodė popieriaus lapas ir nukrito ant stalo. Ant jo buvo keletas užrašų, o šeimos galva paėmė ir pradėjo skaityti.

Kuo daugiau jis skaitė, tuo labiau suprato, kad vyksta kažkas keisto. Laiško tekstas buvo parašytas nelygiu, vaikišku rašysena su daugybe gramatinių klaidų, tačiau žinutės esmė buvo aiški - šeimai buvo liepta per 10 dienų palikti šiuos namus.

Ir jei jie neįvykdys šios sąlygos, jiems gresia griežta bausmė.

Nepaisant akivaizdžių grasinimų ir bendro šios žinios anomalumo, J. Wilmansas nusprendė, kad tai kažkieno vaikiškas pokštas, ir tiesiog sudegino pranešimą, bet kuriuo atveju papeikdamas vaikus.

Nepaisant to, ateinančias 10 dienų visa šeima gyveno su įtampa ir tikėjosi kažko labai blogo. Niekas nežinojo, kokia forma šis pavojus jiems kils, bet visi suprato, kad kažkas atsitiks. Ir tai įvyko 11 dieną. Vėl laiškas materializavosi priešais juos prie stalo, ir šį kartą jis buvo daug agresyvesnis ir jame buvo tik grasinimai.

Po to visose Willmanų namuose pradėjo pasirodyti vis naujos žinutės ir jose buvo tokia asmeninė informacija apie šeimos narius, kad dažniausiai apie tai žinojo tik patys žmonės, o niekas kitas negalėjo žinoti. Dabar tapo aišku, kad apie jokį vaikišką pokštą negali būti nė kalbos.

Ir tada laiškuose pradėjo pasirodyti ne tik kaltinantys faktai apie šeimą, bet ir ateities įvykių prognozės. Kažkas rašė apie tai, kas ir kada ateis į Willmanų namus ir kokiu tikslu. Ir šis nematomas žmogus, regis, džiaugėsi šokiu ir siaubu, kuris atnešė Vilmanus.

Ir tada viskas persikėlė į visiškai naują lygį. Vilmanų šuo be jokios priežasties ėmė verkšlenti ir gniaužtis į kampą ar po kėdę, arba, priešingai, garsiai loti ir urzgti tuščiose vietose, kartais net skubėdamas ten ir tarsi bandydamas ką nors įkąsti.

Image
Image

Labai greitai šeimos nariai pastebėjo, kad šuo agresyviausiai elgiasi prieš pat pasirodant kitam nematomo teroristo laiškui. Šiomis akimirkomis šuo tarsi išprotėjo, lojo, urzgė ir skubėjo po namus, o netrukus po to iš kažkur ant grindų ar stalo nukrito dar viena žinutė su grasinimais ar prognozėmis.

Tada namuose pradėjo atsirasti poltergeistiniai reiškiniai. Kėdės judėjo savaime, daiktai dingo iš vienos vietos ir atsirado kitoje, ant drabužių pradėjo atsirasti suplyšusių skylių. Kartą šeimos galvos žmona pamatė, kad visur aplink namus liko aliejumi išteptų rankų atspaudai, o tada ji rado vyro švarką, išteptą aliejumi.

Tada tėvas ir sūnus nuėjo į tvartą melžti karvių, ir kai tik jas pamelžė ir pažvelgė į kibirą, vietoj pieno jie pamatė ten raugintą masę, kuri, kaip paaiškėjo, buvo šviežias sūris. Ir iškart po to pasirodė laiškas, kuriame nematomas vyras išdidžiai prisipažino, kad iš pieno gamino sūrį.

Iš kažkur patekus į Vilmanų kiemą, nebuvo aišku, kieno juoda katė, ir žmonės pastebėjo, kad jis pasirodė prieš pat pasirodant raidėms. Ši katė nesiartino prie žmonių, tik sėdėjo ir žiūrėjo į juos, nenuleisdama akių. Tada jis kažkur išvyko, tačiau visi bandymai atsekti, kur eina, nieko nedavė, katė tiesiogine to žodžio prasme dingo į niekur.

Laiškai tuo metu darėsi vis nuodingesni ir juose buvo vis daugiau išpuolių ir įžeidimų prieš Willmanus. Kai šeimos galva pritrūko kantrybės, jis nuėjo pas vietinį kleboną tėvą Westarpą ir paprašė jo apsižvalgyti po namus. Šio kunigo nuotrauka buvo išsaugota vietiniame laikraštyje.

Image
Image

Tėvas Westarpas į šį prašymą reagavo labai skeptiškai, nes per visą savo gyvenimą daugelis šių „užvaldytų namų“buvo tik vaiko išdaigai ar psichinės ligos atvejai. Tačiau atvykęs į Vilmanus ir asmeniškai pamatęs iš niekur atsiradusias raides, savaime judančius daiktus ir keistą juodą katę, jis persigalvojo.

Po kelių dienų jis grįžo į Vilmanų namus pasiruošęs ir su padėjėju. Tris dienas tėvas Westarpas ir jo padėjėjas apšvietė kiekvieną Willmanų namų kambarį, skaitė ten maldas ir viską apšlakstė šventu vandeniu. Ir viskas buvo tylu.

Bet tik kelias dienas. Tada laiškai vėl pradėjo rodytis, o dabar jie buvo daug piktesni ir sarkastiškesni. Šių laiškų stilius išjuokė kunigo maldas, jo patarimus ir kalbėjimo stilių. Willmanai buvo dar labiau pasibaisėję šiais laiškais ir bandė juos sudeginti ir suplėšyti jų neskaitydami. Bet tada tie patys žodžiai ėmė raižyti ant namų sienų.

Tik po kelių savaičių šis reiškinys tikrai ėmė nykti, kol visiškai išnyko.

Niekas nežino, kas tai buvo. Galima būtų visa tai laikyti netikra ir tikra vaikų ar kitų šeimos narių išdaiga, tačiau keistus reiškinius matė ne tik patys Willmanai ir kunigas, bet ir daugybė jų kaimynų bei smalsuolių. Taip pat niekas nerodė klastotės.

Rekomenduojamas: